Pranešimai spaudai

Pradėjęs posėdį, meras Albinas Ežerskis pirmiausia žodį suteikė Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui. Šis prisipažino, jog nėra malonu būti Seimo nariu (gal, kad visuomenės akyse Seimas yra praradęs pasitikėjimą?), todėl jis esąs nusistatęs dažnai lankytis savo rinkimų apygardoje, kur nori išgirsti žmonėms rūpimas problemas ir bandyti jas kartu spręsti. Seimo narys pastebėjo, jog rajono gyvenimu ir tarybos narių darbu domisi jau keletą metų. Jis manąs, jog taryba dirba konstruktyviai, nes klausimai išdiskutuojami komitetuose. Tuo tarpu Vilniuje esą daug ginčų, o tarybos posėdžiai dažnai užtrunka iki vėlumos.

Pagal nusistovėjusią tvarką už praėjusius metus savo darbų ataskaitas pateikia meras ir administracijos direktorius. Tarybos nariams buvo pateikta išsami medžiaga, ką nuveikė sprendimus priimančios ir juos vykdančios institucijos.

Meras A. Ežerskis vardino, kiek buvo sušaukta tarybos posėdžių bei priimta sprendimų, kiek gauta raštų ir gyventojų prašymų, kiek jų patenkinta ir pan. Jis akcentavo, jog gerai sekėsi vykdyti investicinius projektus, o dalį lėšų jų įgyvendinimui skyrė ir savivaldybė.

Iš viso 2009 m. buvo pasirašyta 14 iš ES struktūrinių fondų finansuojamų administravimo bei statybos rangos sutarčių, pateikta 17 projektinių pasiūlymų.

Iš valstybės investicijų programos atlikta Obelyno pagrindinės mokyklos, Šilalės Simono Gaudėšiaus ir Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijų rekonstrukcija ir plėtra, 505 tūkst. litų panaudota melioracijai.

Nemažai paramos gavo ir mūsų žemės ūkis – įvairiomis formomis apie 75 mln litų. Mero manymu, ne visi rajono ūkininkai, ypač jaunieji, skuba pasinaudoti teikiama parama, delsdami pateikti paraiškas.

Opus klausimas – smulkiųjų pieno gamintojų diskriminavimas, nes nesukuriamas teisinis pagrindas pieno produktų kainoms sureguliuoti.

Meras atkreipė tarybos narių dėmesį į aktyvią vietos bendruomenių, jaunimo, nevyriausybinių organizacijų veiklą, bendradarbiavimą su užsienio partneriais, įvairių sukakčių, švenčių, padėkos dienų rengimą ir pan.

Administracijos direktorius Jonas Gudauskas šiose pareigose dirba vos mėnuo, bet jam gerai žinomas ir ataskaitoje atsispindi visų savivaldybės skyrių, tarnybų bei seniūnijų, kuriuos jis kuruoja, darbas.

Direktoriaus ataskaitoje rašoma, jog mūsų savivaldybė viena pirmųjų šalyje surengė seniūnaičių rinkimus, sklandžiai buvo vykdomos kultūros, sporto, religinių bendruomenių ir kt. sričių rėmimo programos.

Antai vien kultūros paveldo tvarkymo darbams buvo skirta 34 tūkst., etninės kultūros plėtros programai – 11 tūkst. litų ir pan.

Svarbią vietą užima socialinė parama ir vaiko teisių apsauga. Vien iš savivaldybės biudžeto socialinei paramai buvo skirta 225,7 tūkst. litų, o iš visų finansavimo šaltinių – net 33 mln 963 tūkst. litų.

Įgyvendinant sveikatos politiką, buvo pateikta paraiška pagal priemonę „Ambulatorinių, palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų plėtras bei stacionarių paslaugų optimizavimas.“ Bendra šio projekto vertė – 3 mln. 592 tūkst. litų.

Nuolatinis dėmesys buvo skiriamas biudžeto vykdymui, savivaldybės kontroliuojamų įmonių veiklai, seniūnijų darbo kontrolei ir kitiems svarbiems klausimams.

Tarybos nariai šią gana išsamią ataskaitą tikriausiai buvo gerai išanalizavę ir aptarę per komitetų posėdžius, nes klausimų pranešėjui nebuvo užduota. Sutrumpintos mero ir direktoriaus ataskaitos bus spausdinamos „Šilo aide“ , o visos bus paskelbtos savivaldybės interneto tinklalapyje.

Dauguma svarstytų klausimų buvo formalūs, tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymą juos turi svarstyti ir sprendimus priimt gali tik taryba. Buvo keičiami kai kurių komitetų bei komisijų nariai, tvirtinamos programos bei nuostatai, leista nurašyti kai kurį nusidėvėjusį turtą ir pan.

Išsiplėtus veiklai (buhalterinei apskaitai vesti bei turizmui propaguoti), vienas darbuotojo etatas skirtas Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui (buvo 5 etatai), parengtas ir patvirtintas šio muziejaus statutas.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“ leista imti 3,5 mln litų ilgalaikę (10 metų laikotarpiui) paskolą visų Šilalės miesto šilumos trasų rekonstrukcijai užbaigti.

Pritarta Kvėdarnos parapinių senelių globos namų rengiamai ir teikiamai paraiškai „Nestacionarių paslaugų teikimas Šilalės rajono Kvėdarnos miestelyje.“ Priėmus šią paraišką, atsivertų galimybės pagyvenusiems ir asmenims su negalia žmonėms pagerinti socialinės rūpybos paslaugas.

Tarybos nariai vienbalsiai pritarė bendradarbiavimo sutarčiai su Jurbarko rajono savivaldybe dėl visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo bei vykdymo šioje savivaldybėje. Sutartį įgaliotas pasirašyti meras A. Ežerskis. Už Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro teikiamas paslaugas Jurbarko savivaldybė įsipareigojo laiku užtikrinti Biuro finansavimą.

Patenkinti 53 rajono gyventojų prašymai būsto šildymo, karšto ir šalto vandens bei nuotekų tvarkymo išlaidoms kompensuoti. Kompensacijos suteiktos trims, keturiems, o vienam asmeniui - penkiems mėnesiams.

Daugiausia diskusijų sukėlė sprendimo projektas dėl nepritarimo mūsų ligoninės pertvarkai. Administracijos direktorius J. Gudauskas pastebėjo, jog šis klausimas yra nuolatinio savivaldybės vadovų dėmesio centre.

Gaila, kad mažesnių rajonų atstovų siūlymai aukštesnėse institucijose net neišklausomi. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. Bumblys vienaip kalbėjo susitikime su medicinos įstaigų vadovais Šilalėje, o Vilniuje – priešingai.

Ten jis pareiškė, esą Šilalėje problemų nėra, nors jam aiškiai buvo išsakytos visos problemos, kurios iškiltų, uždarius chirurgijos skyrių.

Tarybos nariai gydytojai Romualdas Titovas bei A. Kuncius įžvelgė ligoninių, kurios nepapuolė po pertvarkos volu, protegavimu. Ir Gargžduose, ir Kretingoje chirurgijos skyriai neuždaromi, nors šių vietovių pacientams Klaipėda – ranka paduoti. Tarybos narys gydytojas Gintautas Macevičius įsitikinęs, jog planuojama pertvarka bus nuostolinga finansiškai, pablogins paslaugų kokybę ir jų prieinamumą.

Į diskusijas įsijungęs Seimo narys R. Žemaitaitis nusistebėjo, kodėl Greitoji medicinos pagalba atiteko privatininkams – esą savivaldybė atsisako pinigų. Tarybos narė UAB „Abulansas“ direktorė Loreta Kalnikaitė atsakė: „Mes biznio nedarom, o tik teikiame paslaugas...“

Iš tiesų, Seimo narys klydo teigdamas, jog „visos lėšos patenka į Vilnių.“ Bendrovė finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, skiriamų per Klaipėdos teritorinę ligonių kasą, iš gyventojų jokie papildomi mokesčiai už paslaugas nerenkami.

Degalai perkami Šilalėje, čia bendrovė moka mokesčius už šildymą, vandenį ir kitas paslaugas, čia perkamas reikalingas inventorius ar įranga, išskyrus tą, kurio rajone nėra.

Vairuotojai ir medicinos personalas – vietiniai, todėl nepadidėjo nedarbas, deklaruojant jų pajamas, mokesčiai patenka į rajono biudžetą.

Bendrovė įsigijo 4 naujus Greitosios pagalbos automobilius, o iki tol teko važinėti su išklerusiais UAZ. Tarybos narės Astos Karbauskienės manymu, pirmiausia reikia kalbėti ne apie pinigus, o kaip kuo kokybiškesnes ir savalaikes paslaugas suteikti pacientams.

Karštai padiskutavę, tarybos nariai vienbalsiai priėmė sprendimą nepritarti LR vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d.nutarime Nr. 1654 išdėstytoms nuostatoms, jog Šilalės ligoninėje po gydymo įstaigų pertvarkos nebebūtų teikiamos chirurgijos stacionarinės paslaugos.
Visi priimti sprendimai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje www.silale.lt

Savivaldybės administracijos atstovė spaudai Regina Čeidienė